Norint nustatyti žmogaus emocinės ir psichologinės būsenos įtaką miego kokybei, buvo nagrinėjamos gerą savijautą skatinančios veiklos, tokios kaip sveika gyvensena, sportas, meditacija bei grožio ritualai. Šiame straipsnyje aprašomi įvairūs tyrimai, padės Jums sužinoti kokia veikla padeda užtikrinti ramų ir kokybišką poilsį bei kokie veiksniai neigiamai įtakoja miegą. 

 

Turbūt sutiksite, kad stresas bei psichiniai ar psichologiniai sutikimai, tokie kaip depresija ir nerimas, daro neigiamą įtaką miego kokybei. Tačiau ar tai yra tiesa? Jei mūsų emocijos ir miegas yra taip susiję, ar tai reiškia, kad miegas taip pat gali tiesiogiai paveikti mūsų psichologinę savijautą? Norint išsiaiškinti kaip visi šie veiksniai susiję tarpusavyje, remtasi ENT chirurgo,  profesoriaus Ramu Dhillon nuomone. Daktaras R. Dhillon ypatingai domisi miego sutrikimais ir juos tiria miego sutrikimų centre, Londone.

KOKIĄ ĮTAKĄ MIEGUI DARO STRESAS?
Stresas yra pagrindinis dirgiklis miego kokybei. Dažniausias streso sukeliamas poveikis – nemiga. Stresas gali kelti nakties metu reguliarius pabudimus ir kelti neramumo jausmą. Taip pat, stresas gali turėti įtakos ir tokių ligų, kaip artritas ar kitų fizinių sutrikimų atsiradimui.

KOKIE PSICHOLOGINIAI VEIKSNIAI SĄLYGOJA MIEGO KOKYBĘ?

Miego sutrikimą gali sukelti daugybė psichologinių sąlygų, tokių kaip depresija, nerimas ir kt., o tai gali sukelti net įvairias psichozes. Tokios sąlygos trukdo natūraliai užmigti lengvu miegu, pereiti prie giliaus bei galiausiai pasiekti REM (neramaus miego fazę, kuomet dažniausiai žmogus sapnuoja) miego stadiją. Įvairios neigiamos psichologinės sąlygos gali greitai išsivystyti į nemigą ir paveikti natūralius gebėjimus užmigti.

KOKIA MIEGO TRUKMĖ YRA GERIAUSIA IR KAIP MIEGO TRŪKUMAS GALI PAVEIKTI SAVIJAUTĄ?

Daugeliui žmonių reikia bent šešių valandų miego. Tai leidžia miego metu patirti tris miego ciklus, nuo lengvo miego iki REM būsenos, kurie vyksta kas pusantros valandos. Miego trūkumas, o ypatingai neramus miegas, turi didelę įtaką psichinei ar psichologinei būsenai. Nekokybiškas miegas gali įtakoti prastą nuotaiką, silpninti gebėjimus prisiminti, susikaupti bei susikoncentruoti.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių miego sutrikimų priežasčių yra obstrukcinė miego apnėja (OMA). Ją sukelia kvėpavimo takų netaisyklinga veikla, dėl kurios giliai sulaikomas kvėpavimas, o dėl šios priežasties staigiai sumažėja deguonies lygis organizme. Paprastai tai pasireiškia garsiu knarkimu ar netgi užspringimu. Šis sutrikimas visiškai išderina natūralų miego ciklą, kurio metu gali būti nepasiekiama paskutinė – REM miego stadija, kuomet žmogus sapnuoja. Sunkios miego sąlygos, tokios kaip apnėja, dažniau pastebimos antsvorį turintiems vyrams, ypač sergantiems diabetu. Manoma, kad iki 50% diabetu sergančių žmonių gali turėti OMA sutrikimą. Tokie miego sutrikimai veikia žmones ir naktį, ir dieną. Kenčiant nuo nemigos nakties metu, dažnu atveju jaučiamas mieguistumas dieną, kadangi organizmas bando kompensuoti miego trūkumą. To pasekoje sumažėja produktyvumas, darbinė energija, lydi prasta nuotaika, susilpnėja atmintis, jaučiamas bendras nuovargis. Moterys nuo šio sutrikimo kenčia rečiau nei vyrai. Dauguma atvejų jis išsivysto po menopauzės. Tačiau gali pasitaikyti ir jaunesnio amžiaus moterims.

KODĖL MES SAPNUOJAME IR KAS ĮTAKOJA MŪSŲ SAPNUS?

Psichologinė priežastis kodėl žmogus sapnuoja nėra nustatyta. Sapnavimą labiau lemia evoliucinės priežastys. Kuomet sapnuojame, smegenys apdoroja informaciją, prisiminimus ir ją perduoda reikiamais kanalais. Įrodyta, kad miego trūkumas daro didžiulį neigiamą poveikį protinei veiklai bei atminčiai.

Įvairių atliekamų tyrimų metu nustatyta, jog jauni asmenys linkę sapnuoti ryškesnius ir įsimintinesnius sapnus, nei suaugusieji. Tam įtakos turi smagenų vystymosi stadijos poveikis. Psichologinės traumos dažniausia sukelia košmarų sapnavimą.

KOKIE PSICHOLOGINIAI VEIKSMAI GALI PAGERINTI RAMŲ MIEGĄ?

Muzika gali pagerinti miego kokybę, kadangi ramios melodingos muzikos klausymas teigiamai veikia žmogaus emocijas. Tuo tarpu televizoriaus žiūrėjimas, planšetinio kompiuterio ar mobilaus telefono naudojimas prieš miegą dirgina akis bei nervinius impulsus. Šie prietaisai skleidžia mėlynąją šviesą, kuri neigiamai veikia miegą.

Miego higiena yra tai, ką mes vadiname gero miego priežastimis. Miego higienos metu sumažiname smegenų veiklą. Norint sėkmingai sumažinti smegenų veiklą, rekomenduotina skaityti knygą, klausytis muzikos ar užsiimti kita raminančia veikla.

Dažna priežastis kodėl negalime užmigti yra netinkama miegamojo erdvės temperatūra. Kambario temperatūra turėtų būti panaši į normalią kūno temperatūrą, gali būti šiek tiek mažesnė. Norėdami palaikyti vidinę kūno temperatūrą siūlome išbandyti GINGERLILY LONDON prekinio ženklo šilkines pižamas ar naudoti šilko audinio patalynės užvalkalus.

Norėdami greičiau užmigti, prieš atsigulant į lovą galite pasigaminti mėgstamą šiltą gėrimą, jis padės atsipalaiduoti ir greičiau pasinerti į miego būseną. Lengviau užmigti padeda ir įvairios kvapiosios esencijos. Raminančiai veikia levanda, ramunėlės, rožė. Lengvas fizinis aktyvumas vakare, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas, taip pat padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti. Venkite valgyti ar vartoti alkoholį norėdami sėkmingai užmigti.